Pramogautojų klubas: apsilankymas Žemaičių dailės muziejuje

Tiketa 2021-07-19

Jūsų dėmesio tikrai nusipelno Žemaičių dailės muziejus, įsikūręs labai gražioje vietoje - M. Oginskio rūmuose, Plungėje. Čia atvykti itin patogu ne tik su automobiliu, bet ir su autobusu ar traukiniu - jų stotys įsikūrusios visiškai šalia dvaro teritorijos ir atstumas lengvai įveikiamas pėstute. Rekomenduoju prieš atvykimą pasižiūrėti, koks muziejaus darbo laikas (yra vasaros, yra žiemos). Taip pat galima užsukti į jų Facebook paskyrą, kurioje laiku pateikiama nauja informacija apie parodas ir renginius.

Mes kelionę pradėjome nuo rūmų rūsyje esančios ekspozicijos apie žemaičių praeitį. Pasakojimas prasideda nuo ledynmečio laikų apie seniausius Žemaičių aukštumos gyventojus, baltų genčių formavimosi procesus, ir tęsiasi apie kuršius ir vėliau čia įsikūrusius žemaičius. Akis ilgam prikaustė ne tik mamuto kaulai, bet ir eksponuojami titnaginiai iečių antgaliai, kauliniai durklai ir ietys, akmeniniai kirviai, keramika ir gintaro dirbiniai, o savotišką aurą kūrė skambantis mūšio garsų įrašas. Jeigu į muziejų atvykote ne vienas, nusiteikite, kad dalis kompanijos šioje vietoje norės užsibūti ilgiausiai.

Kildami aukščiau, rūmų salėse gėrėjomės interjero detalėmis, baldais, eksponuojamomis parodomis. Mūsų apsilankymo metu, pirmame aukšte veikė Aloyzo Stasiulevičiaus ir Onos Stasiulevičiūtės kūrybos darbų paroda. Labai patiko tapytojo darbų ryškumas ir atlikimo technika, su kuria, beje buvo galima susipažinti transliuojamame vaizdo įraše, valdomame prisilietimu. Jo dukros Onos Stasiulevičiūtės kūrybai skirtoje dalyje pateikiama jos grafikos ir poezijos darbai.

Kadangi menkai žinome iškilių Lietuvos kūrėjų biografijas, nustebome muziejuje atradę M. K. Čiurlionio darbus. Pasirodo, M. M. Oginskis talentingą Lietuvos dailininką ir kompozitorių globojo nuo keturiolikos metų ir rėmė jo mokslus užsienyje. Plungėje M. K. Čiurlionis mokėsi muzikos mokykloje, grojo įvairiais instrumentais, giedojo chore, pradėjo daugiau piešti. Jam skirtoje parodos dalyje kabo keli jo paveikslai, stovi muzikos instrumentas.

O kokie rūmai be dvarininkų portretų? Žinoma, nuo sienų į mus žvelgė veidai iš būtojo laiko, sukurti Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Europos dailininkų. Žiūrėdami aptarinėjome įsivaizduojamą rūbų patogumą, ponių šukuosenas ir aksesuarus. Labiausiai atmintyje įstrigo paskutinės rūmų šeimininkės kunigaikštienės Marijos Skuževskaitės-Oginskienės portretas.

Iš šalia portretų išdėstytų interjero detalių, baldų galėjome fragmentiškai susipažinti ir su buvusia aplinka.

Pats muziejaus pavadinimas - Žemaičių dailės - sufleruoja, kad čia ypatingas dėmesys skiriamas su šiuo kraštu susijusiems kūrėjams. Patys Oginskiai buvo žinomi kaip meno puoselėtojai, rinkę ir kaupę dailės darbus. Sakoma, kad Mykolas Mikalojus Oginskis buvo vienas pirmųjų dvarininkų, pradėjusių vertinti lietuvių liaudies meną.

Rūmuose veikiančioje ekspozicijoje „XX a. Lietuvos dailės klasika: žemaičių didieji“ susipažinome su savito braižo dailininkais ir kiekvienas atradome sau labiausiai patinkantį. Paveikslai žydi gėlėmis, lūžta įvairiomis formomis ir stebina abstrakcijomis. Ties darbais pakabintos informacinės lentelės su autorių vardais, kūrinio pavadinimais, atlikimo technikomis. Beje, minint dailininko A. Krištopaičio 100-ąsiams gimimo metinėms, vieną salę užima jo akvarelės  darbų paroda. Jo darbai ypatingi tuo, kad juose įamžintos Lietuvos bažnyčios, malūnai, kiti istorijos ir gamtos objektai. Maloniai nustebome atradę pažįstamų vietų.

O dar labai nustebino viršutiniame aukšte apžiūrėta medžio drožinių paroda. Darbai skaičiuoja ne vieną dešimtį, bet temos ir simboliai savo prasmėmis amžini ir lengvai atpažįstami. Labai gražiai išdrožinėti ne tik rūpintojėliai, bet ir senieji pagonių dievai, metų laikai, legendų personažai, o vieną išdrožinėtą frazę pasižymėjau atskirai - „O skambink per amžius vaikams Lietuvos: tas laisvės nevertas, kas negina jos“. Tai besąs Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas, užrašytas ant Lietuvai skirto Laisvės varpo, nulieto JAV lietuvių pastangomis 1919 m.

Sugrįžę į rūmų apačią, pasiėmėm kavos ir lauke ant suoliuko neskubėdami pasimėgavome grynu parko oru.

Kuponą į muziejų galima įsigyti čia.

 

Rita Grabienė

Komentarai

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje