12-27
penktadienis
19:00
LNDT | August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS
Vilnius, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Pasirodymai:
01-18
šeštadienis
19:00
LNDT | August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS
Vilnius, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Informacija šiame puslapyje gali būti pasenusi. Prašome pasitikrinti prieš perkant.
Iš švedų kalbos išvertė Zita MAŽEIKAITĖ
Režisierius — Jonas VAITKUS
Dailininkas — Jonas ARČIKAUSKAS
Kompozitorius — Oleksandr ŠYMKO
Vaizdo projekcijų autorius — Algimantas MIKUTĖNAS
Choreografai – Vesta GRABŠTAITĖ, Jonas VAITKUS
Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS
Dailininko asistentė — Dovilė GUDAČIAUSKAITĖ
Kompozitoriaus asistentė – Liudmyla ŠYMKO
Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ
VAIDINA
Jėgeris — Vytautas RUMŠAS
Moteris — Rimantė VALIUKAITĖ
Atsiskyrėlis — Remigijus BUČIUS
Keliautojas — Eimantas PAKALKA
„Adomo“ malūno malūnininkas; Gundytojas — Šarūnas PUIDOKAS
„Ievos“ malūno malūnininkas — Džiugas SIAURUSAITIS
„Ievos“ malūno malūnininkas; Mokytojas — Juozas ALIŠAUSKAS
„Adomo“ malūno malūnininko žmona — Jūratė VILŪNAITĖ
„Ievos“ malūno malūnininko žmona — Jurga KALVAITYTĖ
Mergina; Mergaitė — Alvydė PIKTURNAITĖ, Justė ZINKEVIČIŪTĖ
Mokytojas — Arūnas SAKALAUSKAS
Kalvis — Vytautas ANUŽIS
Kalvio žmona - Ieva LABANAUSKAITĖ
Rylininkas — Gediminas SEDEREVIČIUS
Fotografas — Mantas BARVIČIUS
Eufrosinė; Paaukoto vaiko balsas — Dalia MICHELEVIČIŪTĖ
Gothardas — Arūnas VOZBUTAS
Klara — Jolanta DAPKŪNAITĖ
Markata; Japono išsižadėta dukra; Amžinojo ranka; Kaimietukė — Birutė MAR
Japonas — Salvijus TREPULIS
Mioleris — Algirdas DAINAVIČIUS
Mioleris — Marius REPŠYS
„Asilų“ ir „Melagių“ kaimų liaudis — Juozas ALIŠAUSKAS, Diana ANEVIČIŪTĖ, Neringa BULOTAITĖ, Mantas BARVIČIUS, Jurga KALVAITYTĖ, Ieva LABANAUSKAITĖ, Aivaras MICIUS, Rasa RAPALYTĖ, Arūnas VOZBUTAS
„Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.
Režisierius Jonas Vaitkus sako: „Ši priešmirtinė dramaturgo pjesė – kelionės drama su septyniomis stotimis. Tai visos jo kūrybos atspindys – nuo glaustos atžarios prozos iki kontrastingų šuolių link simbolizmo ir metaforų su lyčių priešprieša ir seksualiniais nuokrypiais. Neritminga poezija, kalbanti apie vidinę emocinę mąstančio žmogaus būseną, nedramatizuojant ir nesureikšminant mirtingojo likimo, nebijant panirti į realizmo ir natūralizmo dvoką ir vėl pratrūkti satyriniu ironišku požiūriu į Dausų, Žemės ir Žmogaus neišsprendžiamus reikalus, nebijant pripažinti savo ribotumo. Juk esi pasmerktas mirčiai, dėl to išgyveni kasdienį sielvartą ir kančią dieviškosios amžinybės akivaizdoje. Bet nelaikai to bausme ar totaliniu blogiu, prieš kurį reikia sukilti ar mestis į pražūtingus ateistinius ar kitokius kraštutinumus, nors buvo ir yra daug tokių, kurie patys žuvo ir milijonus pražudė. Tiesiog priimi tai kaip nepakeičiamos, neišvengiamos duotybės tragediją, kaip privalomą mokestį už suteiktą malonę egzistuoti, už suteiktą amžinybės neįkainojamą dovaną būti sąmoningai veikiančiu žmogumi šioje tragedijoje, kuri saugoja, gydo ir skaidrina sielą.
Aš nesistebiu, kodėl ši pjesė Lietuvoje nežinoma, Rusijoje neišversta. Ji labai retai statoma netgi Augusto Strindbergo tėvynėje.
„Didysis kelias“ be skrupulų apnuogina žmogų kaip tokį, žmogų iš bet kurio krašto, bet kokios tautybės, lyties, spalvos ar dar ko nors. Žmogų, pažeidžiamą amžinybės akivaizdoje.
Augustas Strindbergas laiku ateina į Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę ir pačiu laiku pas Lietuvos žmones, besiruošiančius kurti gerovės valstybę.“
Švedų rašytojas ir dramaturgas Augustas Strindbergas (1849–1912) – viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje. Jis vadinamas moderniojo teatro pradininku. Tai dramaturgas, pralenkęs savo epochą, savo kūryba išreiškęs visas tuometines literatūros sroves ir mokyklas. Jis laikomas natūralistu, neoromantiku, ekspresionizmo ir siurrealizmo literatūroje pradininku.
Strindbergas ne tik rašė dramas, jis taip pat mėgo eksperimentuoti kaip fotografas ir dailininkas, jo kūriniai priskiriami abstrakčiajam ekspresionizmui. Nors dabar Strindbergas puikiai žinomas ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje, jo kūryba ne iškart sulaukė pakankamo dėmesio, jis netgi buvo ignoruojamas Švedijos visuomenės ir kaltinamas seksualinių motyvų naudojimu kūriniuose siekiant pritraukti skaitytojus.
Renginio organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Organizatorius adresas: Gedimino pr. 4, Vilnius
Organizatorius kontaktai: administracija@teatras.lt