BELAUKIANT GODO. Rež. Gintaras Varnas

BELAUKIANT GODO. Rež. Gintaras Varnas

Pasirodymai:

Renginys jau įvyko.

Atšauktas 2022 m. birželio 22 d. Renginys „BELAUKIANT GODO“.

Bilietus galite grąžinti iki birželio 30 d. kasose, kuriose juos pirkote. Internetu pirktus bilietus galima grąžinti  savo paskyroje www.tiketa.lt.

Pjesė „Belaukiant Godo“ (1952) parašyta po Antrojo pasaulinio karo, kuomet visa Europa išgyveno fizinį, moralinį ir egzistencinį krachą. Joje nėra įprastų klasikinei dramaturgijai dramos elementų, – siužeto, konflikto, netgi aiškaus veiksmo. „Niekas nevyksta, niekas neateina, niekas neišeina, baisu.” –  Klasikinė pjesės frazė nusako jos esmę. Ši keista tragikomedija tapo naujos teatro srovės, pavadintos Absurdo teatru, emblema, o jos autorius Samuelis Beckettas pelnė pasaulinę šlovę, Nobelio premiją ir buvo pripažintas „rašytoju, darančiu įtaką žmonijos raidai”. Per pusę amžiaus „Belaukiant Godo“ užkariavo viso pasaulio teatrų scenas.

Dramatiški karo metų išgyvenimai stipriai paveikė Becketto kūrybą, gerokai apvalė ją nuo ankstesnio knygiškumo. Pats nemaža patyręs ir dar daugiau stebėjęs, jis su tikru skausmu prabilo apie žmogaus likimo tragizmą. Iš karo metų Beckettas pasisėmė vien pasibaisėjimą žmogumi. Jam pasirodė nepriimtinas netgi egzistencialistinės krypties rašytojų kelias – stoiškas Camus pasipriešinimas blogiui ar juo labiau Sartro visuomeninis aktyvumas.

Tačiau žmogaus egzistencijos absurdiškumą Beckettas vaizduoja su ypatinga, tik jam būdinga žaisme. Ši absurdiško tragizmo ir žaismės dermė būdinga visai jo dramaturgijai. Bene labiausiai ji atsiskleidžia žinomiausioje Becketto pjesėje „Belaukiant Godo“.

Pjesė buvo parašyta prancūziškai 1948 m. ir išleista 1952 m. Pirmą kartą pastatyta 1953 m. Paryžiuje. Dukart režisuota autoriaus – Vakarų Berlyne (1975) ir Londone (1984). Pjesė greitai išpopuliarėjo ir iki šiol yra viena dažniausiai statomų pasaulio scenose. „Belaukiant Godo“ populiarumo priežastį gali padėti suprasti šis legendinio britų režisieriaus Peterio Brooko pastebėjimas: „Ar galime meno kūrinį apibūdinti kaip kažką, kas pasauliui atneša naują „dalyką“? Kažką, kas mums patinka arba ne, bet apie ką mes įkyriai galvojame? Jei taip, tai galima pasakyti apie Beckettą. Būtent šitai jis padarė su savo dviem valkatom po medžiu. Pasaulio nuojautos buvo įkūnytos šiame absurdiškame ir baisiame paveiksle.“ Laikui bėgant, posakis „laukti Godo“ tapo pasauliniu aforizmu.       

Lietuvoje „Belaukiant Godo“ pastatė Klaipėdos dramos teatras (1982, režisierius Kęstutis Žilinskas), Kauno dramos teatras (1995, režisierius Valentinas Masalskis), Vilniaus mažasis teatras (2003, režisierius Rimas Tuminas).

Režisierius Gintaras Varnas:

Panašu, kad „Belaukiant Godo” yra pats žinomiausias XX amžiuje sukurtas modernus tekstas teatrui. Kodėl pjesė, kurioje „nieks nevyksta“, tapo tokiu bestseleriu? Panašu, kad kiekvieno laiko, šalies, kartos žiūrovai rado kažką sau artimo spektakliuose, sukurtuose pagal šį tekstą. Panašu, jog tai universalus, vadinamas „metatekstas“, pakankamai abstraktus ir talpus įvairiausioms prasmėms.

Pjesė įžūli, absurdiška, šmaikšti, bet tuo pačiu ir egzistenciškai gili, paslaptinga. Daugybė klausimų be atsakymų. Joje tvyro pasimetimo ir baimės jausmas, susidūrus su nepaaiškinama žmogaus egzistencija. Neviltis, suvokus gyvenimo prasmės paieškų bergždumą. Ji neapčiuopiama, laviruojanti tarp vilties ir nevilties, juoko ir ašarų. Tragikomiškas farsas. Ir kartu - poema apie laukimą ir to laukimo beprasmiškumą, absurdiškumą, laiką ir laikinumą. O tarp viso to sklando poezija ir iš tvyrančios absurdiško pasaulio miglos gelbsti draugystė, šiluma, meilė.

Įdomu, kad „Belaukiant Godo“ galima laikyti savotišku Becketto atsaku į vieną svarbiausių filosofinį egzistencializmo veikalą Alberto Camus „Sizifo mitą“ ir jo teatrine versija.

Beckettas rašė pjesę apie senus žmones. Gyvenimą jau nugyvenusius ir laukiančius turbūt mirties. Spektaklyje, atvirkščiai, vaidina labai jauni aktoriai. Jauni žmonės, kurių visas gyvenimas ateity. Aktoriai vaidina niekam nereikalingus aktorius ir režisierius. Laukiančius vaidmenų, spektaklių, teatro. Ateities, sėkmės, laimės. Jie nelabai reikalingi pasauliui. Ir tai žino. O kam jie reikalingi? Gal tik vienas kitam?

Atrodo, kad tas pats Becketto tekstas gali kalbėti ne tik apie gyvenimo pabaigą, bet ir apie jo pradžią bei baimę gyventi. Ir tai, ko gero, daug skaudžiau. O ypač šiandien, kai pasaulis atrodo baugus, trapus ir tuoj tuoj būsiantis susprogdintas. Kai pusė pasaulio žmonių laukia vieno Z-mogaus mirties.

O jei nuo realybės nesislėpt tarp teatro kulisų ir atverti langus, tai tiesiai šviesiai- spektaklis nėra apie veiksmą, heroizmą, kovą, -tai ne apie Ukrainą ir jos gynėjus, greičiau apie mūsų Vakarus, kurie vis dar LAUKIA... LAUKIA... LAUKIA... ir bijo... Vakarų fronte nieko naujo.

Gintaro Varno spektaklyje pagal Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“ vaidmenis kuria jauni aktoriai, LMTA ketvirto kurso diplomantai Matas Sigliukas, Robertas Petraitis, Povilas Barzdžius, Martynas Berulis, Rokas Misiūnas. Režisierius G. Varnas yra ir scenografijos autorius. Kostiumų dailininkė Julija Skuratova. Kompozitorius – Dominykas Digimas.  

 

Teatro „Utopia“ partnerystę su Jaunimo teatru finansuoja Lietuvos kultūros taryba.



Atlikėjai:

Matas Sigliukas

Robertas Petraitis

Povilas Barzdžius

Martynas Berulis

Rokas Misiūnas

Renginio trukmė: 3 val., 1 pertrauka.

Durys atidaromos iki renginio likus: 1 val.


Vaikai įleidžiami nemokamai: NE.

Leidžiama fotografuoti, filmuoti: NE.

Renginio organizatorius: Valstybinis jaunimo teatras

Daugiau informacijos: NĖRA.

Asmens duomenų valdytojas: NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS, kaip Jūsų asmens duomenų valdytojas pateiks Jūsų asmens duomenis (vardą, pavardę, informaciją apie įsigytus bilietus, el. pašto adresą) Renginio organizatoriui, kaip duomenų valdytojui, kuris tvarkys Jūsų asmens duomenis sutarties vykdymo pagrindu ir tikslu. Daugiau informacijos aukščiau nurodytais Renginio organizatoriaus kontaktais.
Renginio organizatorius prisiima visišką atsakomybę dėl renginio, jo vykdymo, neįvykimo, kokybės, turinio, pateikiamos informacijos apie renginį ir visų kitų su renginiu susijusių aplinkybių. NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS teikia renginio organizatoriui tik bilietų platinimo paslaugą ir už renginį bei jo vykdymą neatsako. NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas.

Komentarai

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje