CINKAS. Rež. Eimuntas Nekrošius

Pagal Svetlaną Aleksijevič

Režisierius: Eimuntas Nekrošius
Scenografijos dailininkas: Marius Nekrošius
Kompozitorius: Algirdas Martinaitis
Vaidina: Aldona Bendoriūtė, Simonas Dovidauskas, Sergejus Ivanovas, Pijus Ganusauskas, Ieva Kaniušaitė, Dalia Morozovaitė, Marija Petravičiūtė, Vitalija Mockevičiūtė, Vygandas Vadeiša, Vaidas Vilius, Genadij Virkovskij

Į savo jaunystės – Jaunimo teatrą režisierius Eimuntas Nekrošius sugrįžo pastatyti spektaklį, pasakojantį apie tai, kas įvyko prieš tris dešimtmečius. Apie epochą, kuri nugrimzdo į nebūtį, bet jos padarinius jaučiame ir šiandien. 1986-aisiais įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, tapusi didžiausia XX a. antros pusės žmonijos katastrofa. 1989-ųjų pradžioje Sovietų pralaimėjimu baigėsi dešimtmetį trukęs karas Afganistane, nusinešęs dešimtis tūkstančių karių ir šimtus tūkstančių civilių gyvybių. Žlunganti valstybė iš paskutiniųjų slėpė ne tik abiejų tragedijų statistiką, bet ir savo agoniją. Epochos pabaigą pranašavo cinko karstai, kuriuose iš Afganistano į tėvynę buvo gabenami žuvę kareiviai. Cheminis elementas cinkas, būtinas žmogaus gyvybei palaikyti, per karą tapo gyvybės pabaigos simboliu. Pradžia ir pabaiga tilpo trumpoje cinko cheminėje formulėje – Zn.

Nekrošiaus spektaklio centre – pati Svetlana Aleksijevič. Jos asmenybė ir kelionė per savo laiką. Išgalvota ir tikra tuo pat metu. Nuo vaikystės svajonės iki profesinių aukštumų. Tai – vienišo kūrėjo kelionė, turint vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką. Ir paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Paradoksali kelionė – rašytojos svajonė išsipildė dėl jos aprašytų suluošintų gyvenimų…

Yra dvi situacijos, kai žmogus pakyla virš gyvenimo kasdienybės, ir atsiveria jo esmė: kai jis įsimylėjęs ir kai nujaučia artėjančią mirtį. Tada žmogus egzistuoja ant savo galimybių ribos, – sako rašytoja Svetlana Aleksijevič.

Premjera: 2017 m. lapkričio 29 d.

Daugiau apie spektaklį