Vilniaus festivalis. Naujas šedevrų skambesys. LKO, Sergej Krylov, Anna Geniušienė

Atlikėjai:
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (smuikas)
Solistė ANNA GENIUŠIENĖ (fortepijonas)

Programa:
ANTANAS REKAŠIUS – „Muzika styginiams“ Nr. 2
JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 43 Es-dur, Hob. I:43 („Merkurijus“)
JOHANN NEPOMUK HUMMEL – Koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui G-dur, op. 17

Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo meno vadovas, smuikininkas ir dirigentas Sergejus Krylovas šiame koncerte pasirodo su pianiste Anna Geniušiene, daugelio tarptautinių konkursų laureate. Ji koncertuoja tokiose scenose kaip Kennedy centras Vašingtone, Ciuricho „Tonhalle“, Vienos „Konzerthaus“, La Rok d’Anterono (La Roque d’Anthéron) festivalis Prancūzijoje. 2022 m. A. Geniušienė laimėjo sidabro medalį Vano Cliburno tarptautiniame pianistų konkurse JAV. Tų pačių metų liepą žurnalas „Musical America“ ją paskelbė jaunąja mėnesio atlikėja, o 2023 m. birželį jos nuotrauka puošė žurnalo „Pianist“ viršelį.

Pelnęs pirmąsias premijas A. Stradivari ir F. Kreislerio konkursuose, S. Krylovas koncertuoja Berlyno ir Miuncheno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Milano „Teatro alla Scala“, Tokijo „Suntory Hall“, Buenos Airių „Teatro Colón“ ir kitose pasaulio scenose. 2022 m. Vilniaus festivalyje Lietuvos nacionalinė filharmonija ypatingai pagerbė S. Krylovą: jis buvo apdovanotas Filharmonijos įsteigtu I laipsnio garbės ženklu „Tarnauju muzikai“. Su LKO S. Krylovas surengė daugiau nei du šimtus koncertų visame pasaulyje.

Koncerto programoje – austrų ir lietuvių muzika. Johannas Nepomukas Hummelis buvo Mozarto, Haydno ir Salieri mokinys, Beethoveno, Schuberto, Goethe’s ir Schillerio draugas, Mendelssohno mokytojas. Savo kūryba Hummelis Vienos klasikus susiejo su romantikais. Šį vakarą atliekamas Koncertas G-dur pasižymi šviesa, optimizmu, džiugina abiejų instrumentų puošnia virtuozine faktūra ir subtilumu. Daugelį metų Hummelio kūryba buvo nepelnytai užmiršta – ją tarytum dengė Mozarto genijaus šešėlis, o dabar ji prikeliama naujam gyvenimui.

Vyriausias iš Vienos klasikų Josephas Haydnas didžiąją dalį savo partitūrų parašė tris dešimtmečius dirbdamas kunigaikščių Esterházy dvare. Kadangi čia koncertai vykdavo du kartus per savaitę, kūrinių reikėjo daug. Taip vienam iš koncertų 1771 m. kapelmeisteris Haydnas sukuria Simfoniją Nr. 43 Es-dur. Tuomet, vadinamuoju „Audros ir veržimosi“ (Sturm und Drang) laikotarpiu, kompozitorius drąsiai ir originaliai bandė įvairias formas bei harmonijos priemones, naudojo manieringus ankstyvojo klasicizmo orkestrinės muzikos efektus, jo kompozicijų išraiška labai jausminga.

Urbanistiška Antano Rekašiaus pasaulėjauta nulėmė jo muzikos gaivalingumą, netvardomą ekspresiją, jo kompozicijose apstu humoro, pašaipos ir grotesko, įvairių epochų muzikos hipertrofuotų stilizacijų. Pasak Donato Katkaus, „tai atvirai teatrališka raiška, garsų spektaklis, kur svarbiau yra kalbėjimas, charakterių ryškumas ir temperamentas. Rekašius buvo hipertrofijos poetas – sensualizmas, isterika, nervingumas, o kartu žaismingumas, netikėtumai, kontrastai ir priešpriešos.“ „Muzika styginiams“ Nr. 2 (1999) – bene dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, dėl savo efektingumo itin mėgstamas ir atlikėjų, ir publikos.